GPAIS integracija

Labai trūksta dokumentacijos apie GPAIS VVS sąsajos integravimą. Aprašysiu problemas, su kuriomis susidūriau:

Rakto generavimas

Sugeneruoto rakto nepriima nei openssl, nei putty. Problemą pavyko išspręsti id_rsa failą pakeičiant ir pridedant po eilutę viršuje ir apačioje:

—–BEGIN RSA PRIVATE KEY—–
MIIE… (esamas raktas)
—–END RSA PRIVATE KEY—–

Slaptažodžio generavimas

Instrukcijoje rašoma, kad REST prieigos slaptažodis turi būti “užkoduotas vartojo parašo asmeniniu raktu” - turi būti ne užkoduotas, o pasirašytas. Tam galima naudoti komandą:

openssl rsautl -sign -inkey id_rsa -out >(base64 -w 0)

Base64 komanda standartiškai prideda naujų eilučių simbolius, kurių GPAIS sistema nepriima, todėl juos reikia išvalyti - tam naudojam -w 0 parametrą.

Toliau generuojame neapdorotą slaptažodį. Jis susideda iš įmonės kodo ir dabartinio laiko milisekundėmis. Laiką milisekundėmis gauname taip:

date +%s%N | cut -b1-13

Taigi, visa komanda slaptažodžiui sugeneruoti gaunasi tokia:

echo -n “123456789|`date +%s%N | cut -b1-13`” | openssl rsautl -sign -inkey id_rsa -out >(base64 -w 0)

Vėlgi, standartinis echo eilutės gale prideda “newline” simbolį, kurio GPAIS nepriima - jį numetame su -n parametru.

Duomenų įkėlimas su CURL

Na ir galiausiai viską įkeliame su CURL. Jei įkėlimas automatizuojamas ir slaptažodį paduosite CURL automatiškai, atkreipkite dėmesį, kad –user parametras priima tik pirmus 63 simbolius; reikia viską dar kartą užkoduoti su base64 ir paduoti kaip paprastą header’į:

date=$(date +%s%N | cut -b1-13)
pass=$(echo -n “123456789|${date}” | openssl rsautl -sign -inkey id_rsa -out >(base64 -w 0))
auth=“Basic $(base64 -w 0 <<< "username:$pass”)“
curl -v -F file=@zurnalas.xml https://www.gpais.eu/o/vvs/zrn/journal/import -H "authorization: ${auth}”

Žinoma, pavyzdyje reikia pasikeisti įmonės kodą (123456789) ir vartotojo vardą (username).

Paradox (prisijungimas per IP150 ir BabyWare)

Pirmas darbas, kurį nusprendžiau apsiimti, yra pajungti laikiną signalizaciją. Nors statybos dar kol kas nevyks, bet norisi turėti gaisrinę apsaugą ir šiaip durų apsaugą, kad kokie bomželiai neįsisuktų gyventi - 200km neprivažinėsi tikrinti. O kai jau pradėsim statybas, tai nesinorės išvogtų įrankių ir medžiagų.

Įsigijau Paradox EVO192. Labai patraukė akį tai, kad yra adresuojami davikliai ir visus galima jungti ant vieno laido. Palaikomos 192 zonos, o pas mane zonų bus tikrai daug, todėl patogu. Vienas nemalonus dalykas - adresiniai durų kontaktai kainuoja nerealiai brangiai (20€+), man reikėtų apie 20, todėl iškart atmečiau ir jungsiu paprastus “hardwired” daviklius po 1€.

Taip pat nusipirkau K641LX pultelį, kuris iškart palaiko belaidžius daviklius - nors šiuo metu neplanuoju belaidžių, bet maža ką, kainos skirtumas simbolinis.

Susirinkau centralę, transformatorių, bateriją į dėžę. Nusprendžiau, kad per pultelį tikrai neprogramuosiu, o ateityje bus patogu valdyti signalizaciją per internetą, todėl nusipirkau IP150 modulį. Norėjau iškart ir pajungti į pultą per internetą, bet ten nebent mobilus internetas, o IP150 jungiasi per kabelį. Tada reikia ir brangaus maršrutizatoriaus, šiuo metu tikriausiai neverta - kai jungsim į pultą, pastatys GSM modulį ir to užteks. Sirenos kol kas nejungiu, nesinori kaukimo namuose, pultelis pats kaukia pakankamai garsiai :)

Na, o su programavimu prasidėjo “malonumai”.

Prie IP150 pavyko pasijungti ne taip ir sudėtingai, tik reikėjo atspėti, kokių kodų nori (default useris 000000, pass paradox).

Tikėjaus, kad galėsiu programuoti per naršyklę - bet deja, ne, reikia specialios programos. Parsisiunčiau BabyWare 4.0.8 (kuri Paradox puslapyje viešai neprieinama, nors šiaip nemokama. Miela, teko medžioti internete). O va per ją prisijungti prie sistemos bandiau turbūt valandą. Per nekonfigūruotą IP150 modulį nepavyko - jungiasi prie Paradox serverio, gauna mano IP, ir tada neveikia (tikriausiai Bitės mobilus internetas blokuoja 10000 port, net ir padarius DMZ routeryje). Per sukonfigūruotą ir registruotą paradoxmyhome.com modulį - tas pats.

Išvis nesupratau, kam reikalingas tas jungimasis per intenetą, aš gi turiu viską vietiniam tinkle, IP žinau… Per GPRS/static modulį nustačiau fiksuotą vietinį IP, bet per patį GPRS modulį neprisijungia. Nustačius IP/Static (kurio nėra bendroje prisijungimo konfigūravimo lentelėje) jungiasi prie 192.168.0.1 (neteisinga, mano signalizacija yra 192.168.8.100). Galutinai pavyko prisijungti nustačius IP per GPRS modulį ir tada pakeičiant prisijungimo tipą į IP/Static (WTF).

Prie centralės prisijungė, bet slaptažodis netinka. Irgi po ilgo googlinimo ir spėjimų paaiškėjo, kad čia jau reikia vesti 0000 userį ir 123456 kodą (kodėl userių kodai skiriasi IP150 ir čia???). Na, bet šiaip taip suveikė.

Protingas namas

Galvoju pakonstruoti smart home sistemą. Susirašiau, ko norėčiau pirmai pradžiai, ir atsimušu į tai, kad nors yra šimtai smarthome įrenginių, nėra (arba nerandu, arba kaina neprotinga) gamintojų, kurie gamintų visus man reikiamus įrenginius. Imant iš skirtingų gamintojų - papildomos investicijos, nes dauguma iš įrenginių naudoja savo “hub'us”. Ir, kadangi programuoti ruošiuosi pats, atsiranda papildomi API ir kitas vargas.

Mano protingų daiktų sąrašas:
* Rozetė su power meter - boileriui (power meter patikrinimui, ar vanduo atšalęs - jeigu įjungus rozetę elektra naudojama, vadinasi, vanduo šaltas - nemanau, kad turiu alternatyvių variantų be boilerio ardymo ir prisijungimo prie integruoto temperatūros daviklio);
* Rozetė - vonios, virtuvės gyvatukams - 2 vnt.; manau, kad tikrai panaudočiau ir daugiau;
* Taškinis temperatūros daviklis - kieto kuro katilui (dega ar ne; iš bėdos galima naudoti power meter cirkuliaciniam siurbliui, bet manau, kad naudingiau programinėj įrangoj panaudoti katilo temperatūrą);
* Temperatūros daviklis kambariams - 10 vnt.;
* Temperatūros daviklis laukui (waterproof);
* Langų atidarymo daviklis - 5 vnt (kad su kondicionavimo sistema nevėdinčiau lauko);
* Vožtuvai grindinio šildymo sistemai - 10 vnt (čia ypač bėda, radau tik https://energenie4u.co.uk/catalogue/product/MIHO013);
* Vandens nuotėkio davikliai - 4 vnt (virtuvė, vonia, katilinė, garažas).

Kaip Teo šviesolaidį vedė

Vienoje ne pačioje didžiausioje įstaigoje viename ne pačiame mažiausiame Lietuvos mieste veikė Zebra belaidis internetas, kuriuo galima naudotis nemokamai, turint prieigos kodus. Jau minėta ne pati didžiausia įstaiga nusprendė, kad nemokamas internetas yra gerai, todėl kompiuteristas pastatė anteną ant stogo ir pajungė internetą visam įmonės tinklui.

Viskas sėkmingai veikė, tačiau kuo toliau, tuo labiau viskas pradėjo strigti. Aplink iškilo daugybė antenų, kurių signalai interferavo, ir net aplink esančių 6 Zebra maršrutizatorių pradėjo nebeužtekti sėkmingai veiklai. O dar kai prasidėdavo pūga ar šiaip blogesnis oras, ryšys visai nutrūkdavo.

Žinoma, vienos ne pačios didžiausios įmonės vadybininkams ir pardavėjams tai itin nepatiko, todėl jie pradėjo bombarduoti kompiuteristą, o šis savo ruožtu, vadovą, kad internetą reikia keisti. O kadangi visi tiekėjai nusprendė, kad jiems neįdomi viena ne pati didžiausia įmonė (arba įmonei jie pasirodė neįdomūs dėl apribojimų ir/ar kainų), liko vienas vienintelis tiekėjas, kuris gali įvesti internetą bet kur, tik duok jiems pinigus - Teo. Arba bent jau tokie gandai apie juos sklandė.

Vienos ne pačios didžiausios įmonės kompiuteristas susisiekė su Teo atstove, kuri maloniai pasiuntė jį toli toli pareiškusi, kad ji turi kalbėti su įgaliotu asmeniu. Kadangi įgaliotas asmuo, t.y. vadovas, apie internetą išmano ne per daugiausiai, paskambino jis, bet ragelis buvo perduotas visvien kompiuteristui. Tačiau kas be ko, ši pakartotinė galimybė abiems kartu paskambinti atsirado ne iš karto, o už kokios geros savaitės.

Atsiradus įgaliotam asmeniui Teo jau kalbėjo labai maloniai, ir informavo, kad vienos ne pačios didžiausios įmonės užklausimas registruotas ir meistrai netrukus patikrins technines sąlygas ir pateiks pasiūlymą. Po gerų trijų savaičių nesulaukus jokios informacijos, vėl buvo paskambinta ir sužinota, kad reikalingos didžiulės investicijos, kad kabeliukas būtų nutemptas nuo šulinėlio iki drabužinės, kurioje stovi visa ne pačios didžiausios įmonės tinklo įranga - juk kabelis visi 300m!

Įmonė nusprendė, kad gal nemokamas internetas ir nėra taip blogai, kaip galėtų atrodyti, ir toliau juo naudojosi. Ir žiūrėk tu man, per vienos ne pačios didžiausios įmonės patalpas Teo meistrai patys pradėjo tempti stiklo gyslą internetui! Paaiškėjo, kad internetą užsisakė tame pačiame pastate esančios ne pati turtingiausia valstybinė įstaiga. Apsidžiaugė vadybininkai ir kompiuteristas, susisiekė dar kartą su Teo, o Teo sako - nėra jūsų pastate interneto. Truputį pasiginčijus ir paaiškinus, kad kompiuteristas pats matė, kaip buvo vedamas kabelis, Teo vadybininkė nusprendė pasidomėti. Žinoma, kadangi viena ne pati didžiausia įmonė buvo ne pačiame mažiausiame mieste, o vadybininkė - kitame, truputį mažesniame mieste, viskas vėl užtruko.

Po poros savaičių paaiškėjo, kad kabelis pasirodo tikrai yra, bet jis nėra priduotas! Todėl juo naudotis negalima, ir iš esmės jo kaip ir nėra. Tačiau jau tuoj tuoj, gal net už dviejų savaičių, jį turėtų priduoti, o kol priduos, buvo pasiūlyta laikinai įvesti DSL paslaugą. Kompiuteristui ir vadybininkams sutikus, buvo pradėta laukti sutarčių. Laukta dieną, dvi, savaitę, o po dviejų savaičių įgaliotam asmeniui paskambinus Teo vadybininkei paaiškėjo, kad ji nusprendė, kad DSL paslaugos mums nereikia, nes juk visvien jau tuoj bus galima naudotis šviesolaidžiu. Vistik naudotis dar negalima, nes jis vis dar nepriduotas, bet juk užtruks dar tik porą savaičių.

Po dar dviejų - trijų savaičių paskambinus dar kartą vadybininkė patikino, kad kabelis jau priduotas, ir galima būtų pradėti skaičiuoti investicijas įvedimui į vienos ne pačios didžiausios įmonės patalpas. Ir netgi labai nustebo, kai buvo paprašyta pagaliau jas pradėti skaičiuoti!

Investicijų skaičiavimas užtruko dar porą savaičių, po kurių vėl paskambinus buvo pareikšta, kad galima įsivesti gana brangų planą pasirašant ilgalaikę sutartį ir nemokant jokių papildomų įvedimo mokesčių. Kompiuteristas padūsavo, bet kadangi pasirinkimo nebuvo, tai viskas buvo patvirtinta. Šį kartą Teo gana greitai atsiuntė sutartį, kurioje įsipareigojo per maždaug du mėnesius įvesti internetą! Visi lengviau atsiduso ir pasijuto pasiekę tikslą.

Ir kaip visi apsidžiaugė, kai už maždaug 3 savaičių atvyko įmonės Balbieriškis ir ko (ar kažkaip panašiai) meistrai, ir pareiškė, kad jie jau temps čia mums stiklo gyslą! Pasidarbavo vyrai, įvedė, pakabino rūbinėje ant sienos blokelį, ir informavo, kad dabar belieka laukti, kol Teo aktyvuos paslaugą.

Žinoma, visiems būnant euforijoje, buvo nuspręsta paskambinti Teo vadybininkei ir pabandyti paskubinti visą reikalą. Ne veltui, juk už lango pradėjo siausti pūga ir ne pati didžiausia įmonė liko visai atkirsta nuo išorinio pasaulio! Vadybininkė pažadėjo, kad aktyvuota bus tikrai greitai.

Ir štai nespėjo praeiti nė dvi savaitės ir į įmonę įžengė du Teo meistrai. Visi vėl baisingai apsidžiaugė, tikėdamiesi, kad jau bus galima drąsiai žiūrėti YouTube filmukus apie durnus lenkus (ir kitus ne tokius įdomius, kaip pvz., krepšinio burtų traukimą). Meistrai paprašė parodyti įvadą, išjungė elektrą, ir iškilmingai konstatavo - lemputė dega! Ir atsisveikino.

Kompiuteristas susirūpino, o tai kas toliau? O toliau, pasirodo, reikia laukti, kol atvyks kita Teo brigada ir atliks paskutinius įvedimo veiksmus, t.y. prijungs tinklo kabelį…

Nuotolinis temperatūros stebėjimas

Pagaliau baigiau konstruoti ir programuoti nuotolinį temperatūros daviklį, paremtą Arduino platforma. Schemutė labai paprasta, prie Arduino Mega pajungtas LM35 temperatūros daviklis, USB Host Shield ir senas Android telefonas su mirusiu lietimui jautriu ekranu, bet atnaujintu Android ir linux kerneliu (nes kitaip neveikia Android Accessory mode, kuris būtent ir skirtas tokiems namų valdymo žaisliukams).

image

Programėlė išsaugo temperatūrą kas minutę, o sukauptus duomenis išsiunčia kartą per valandą. Norėtųsi truputį dažnesnio atnaujinimo, bet pasirodo, kad Omnitel skaičiuoja paketinius duomenis mažiausiai po 10KB, todėl kiekvienas susijungimas, kai perduodami 5 baitai informacijos, pagal juos sveria 10KB, tokiu būdu labai sparčiai tirpdydamas 50MB mėnesinį limitą (pigiausias planas). Siųsdamas kas valandą į limitus turėčiau sutilpti. Be to, esant kritinėms situacijoms (pvz., katilas arti virimo temperatūros), duomenys siunčiami iškart, ir generuojamas perspėjimas elektroniniu paštu (dar padarysiu perspėjimą SMS žinute - svarbesnis skambėjimo tonas telefone :) ).

image

Kol kas nesugebėjau padaryti, kad Android programėlė nenulūžtų pametusi Arduino (pvz., dingus elektrai). Android Accessory mode yra ne visai aiškus. Tačiau kol kas užtenka ir to, kad elektros dingimo atveju iškart siunčiamas pranešimas, o kitą kartą nuvažiavęs galiu tiesiog perkrauti programėlę iš naujo. Vasarą, kai nereikės naudoti perspėjimams, galėsiu patobulinti.

image

Pastebėjau, kad LM35 paduoda maždaug 10% mažesnę temperatūrą, nei turėtų (remiantis mechaniniu katilo temperatūros matuokliu). Dar pabandysiu priklijuoti daviklį prie vamzdžio su termopasta. Žinoma, nesu 100% tikras, ar tas vamzdis, prie kurio prikabinau daviklį, tikrai yra tokios temperatūros - katilo termometras vis tik rodo temperatūrą pačiame katile, kuri gali būti truputėlį aukštesnė. Blogiausiu atveju galima tiesiog kompensuoti programiškai (ką kol kas ir esu padaręs).

image

Vienas iš patobulinimų, kuriuos numačiau - prie telefono pajungsiu signalizaciją (kol kas neskiriu pinigų apsauginiams), be to, pasidarysiu papildomus jutiklius vandens nuotėkiui ir aplinkos (ambient) temperatūros stebėjimui. O didžiausi planai - kambarių temperatūros stebėjimas ir kontrolė internetu (tam galimybė jau numatyta, laidai davikliams pravesti.

image

Artėjam prie išmaniojo namo :)

Kaboom grenades

Vakar, kaip ir priklausė, 12 valandos laukėm lauke, apsiginklavę šampanu ir sprogstamąja amunicija (pora raketų, 19 šūvių baterija ir sprogiaisiais rutuliais, kurie šaunami iš vamzdžio). Kadangi alkoholio padauginta nebuvo, viskas baigėsi sėkmingai, bet teko stebėti aplinkinius, kurie rizikavo daug daugiau nei mes, ir kuriems vis tik viskas baigėsi laimingai.

image

(via FYI:NEATH)

a) Sprogstantis rutulys. Tai 5cm sprogstamosios medžiagos rutulys su ilgu dagčiu ir viena plokščia puse. Prieš uždegant jį reikia įdėti į specialų vamzdį su stovu plokščia puse į apačią. Dagties kaip tik užtenka, kad galima būtų uždegti jį įdėjus į vamzdį. Tačiau tam tikriems veikėjams tai pasirodė per daug sudėtinga, ir pirmiausiai buvo bandoma uždegti, o paskui grūsti į vamzdį. Vieną kartą įgrūsti vos spėjo, tai šovė dar nespėjus jam atsitraukti, o kitą kartą įgrūdo ne ta puse, todėl sprogo viskas ant žemės (beje, pasirodo, tie rutuliai visai didelį burbulą išpučia :) ).

b) Nesiorientavimas aplinkoje. Uždegiau vieną tokį rutulį, pradėjau trauktis, o tuo tarpu kitas veikėjas ėjo ir bandė pasinaudoti tuo pačiu vamzdžiu. Gerai, kad pamačiau ir spėjau sušukti perspėjimą…

c) Raketos. Ką daryti, jeigu neturi kur įstatyti raketos koto? Galima juk tiesiog įsmeigti į žemę. Tik tokia smulkmena, kad tada raketa nepakyla ir sprogsta prie žemės ir liepsnos taškosi 20m spinduliu…

d) Dar raketos. O ką daryti, jei bandai uždegti raketą, o dagtis nudega ir nukrenta? Nieko tokio, eini išrauni nesprogusią raketą (nes ją buvai įsmeigęs tiesiog į žemę) ir paprasčiausiai išmeti ją į šiukšlių konteinerį (šiaip jau prie nesprogusių pirotechnikos gaminių nereikėtų artintis bent valandą, o prie galingesnių ir ilgiau).

Gerai, kai viskas gerai baigiasi. O va kiek susisprogdino ir apsidegino rankas, veidus ir plaukus…

P.S. Negaliu sakyti, kad ir mes patys buvom idealūs šaudytojai. Leidom viską iš Savanorių prospekto vidurio, statydami bombas ant dvigubos linijos ir nardėm tarp mašinų, kurių kažkodėl buvo gana nemažai. O kuriant pirmą raketą irgi sunkokai sekėsi, nes pasirodo, kad dagtis yra apsaugotas plastmasiniu dangteliu, kurį reikia nuimti, o mes užkūrėm jo nenuėmę - realiai galėjom nepamatyti, kada užsidega dagtis ir apsisvilinti.

Katilas

Su baime ir nerimu laukęs šalčių kurie iki šiol dar neatėjo, praėjusį antradienį po maždaug mėnesio laukimo (pasirodo, nespėja gaminti) pagaliau sulaukiau katilo, kuris pasirodė gerokai sunkesnis nei įsivaizdavau - keturiese vos įvilkom į namą (ačiū tėčiui ir Donatui už pagalbą!). Labai norėjau dar panešti į šoną, nes numetėm tiesiog ant praėjimo, kur jis pro stiklines lauko duris matosi nuo kelio - bet nusprendėm neeikvoti jėgų ir palikti jį tiesiog ten gulėti. Užtai turėjau keletą nerimo naktelių drebėdamas dėl savo investicijos saugumo.

image

Santechnikai po to darbavosi keturias dienas, kol viską sujungė ir užkūrė. O kadangi tai jiems buvo pirmasis tokio tipo katilas, rezultatai gavosi ne kokie:

image

Nuotraukoje matosi geras puskibiris kondensato iš katilo: katilą reguliuoti turėjo pats santechninės įmonės vadovas, tačiau jis tiesiog negalėjo atvažiuoti užkūrimo momentu, o naujokai tiesiog nesusigaudė, ką reikia padaryti (prisukti vieną iš kranų, esantį apačioje, ir taip sumažinti srautą, einantį per katilą, kartu pakeliant jo temperatūrą ir mažinant kondensavimosi galimybę). Katilas dirbo 25 laipsnių temperatūra, kai jo reali darbinė temperatūra pagal instrukciją turi būti 70-90 laipsnių. Neskaitant šios problemos, meistrai dirbo visai neblogai, montavo pagal instrukcijas, todėl nieko blogo nepridirbo :)

Šįvakar srautai jau buvo pareguliuoti, ir katilas užkurtas antrą kartą. Kadangi dėl asmeninių priežasčių Donatas negalėjo su mumis sėdėti ir spoksoti į temperatūros rodyklę, tai jam pasukiojus kranus ir išvažiavus, teko daryti savo išvadas. Temperatūra man vis dar atrodo truputį per maža, bet galbūt tai tiesiog dėl to, kad viskas yra labai šalta… Žinau, kaip ją sukelti, bet pabijojau palikti katilą neprižiūrimą - jeigu tikrai yra taip, kaip įsivaizduoju, ir jo temperatūra kils sistemai įšylant, bijau laikyti jau per didelę temperatūrą. Nors iš tikro dėl katilo specifikos jis turėtų automatiškai prigesti temperatūrai kylant (ką jis ir daro), tai tikriausiai bėdų nekiltų, bet geriau jau pasukiosiu labiau tada, kai visą dieną galėsiu būti name.

Dar reikėtų investuoti į UPS cirkuliaciniam siurbliui, nes dingus elektrai ir sustojus vandens srautus grėstų perkaitimas - o elektros stabilumas ten nėra idealus (visiškai dingusi dar niekada nebuvo, bet kartais šviesos prigesta). Tačiau šildymo sistema kainavo 20% brangiau, nei buvau jai paskyręs pinigų, todėl tam dabar pinigų neturiu. Manau, kad patenkinsiu savo vidinį geek'ą ir nusipirksiu temperatūrinį daviklį, kurį pajungsiu prie telefono ir pasirašysiu programėlę temperatūros stebėjimui ir informavimui, kai katilas perkaista ar pernelyg atvėsta, ir informavimui apie pavojingas situacijas SMS žinute :)

image

Nerealiai smagus jausmas, kai įgyvendinamas toks svarbus statybų etapas! :) Na, o rytoj laukia plytelių šveitimas, nes kondensatas - bjaurus dalykas, kuris įsigeria…

Siuntos24 (atsiėmimas)

Gavau siuntą per naująjį Lietuvos pašto terminalą Siuntos24, tai nusprendžiau parašyti trumpą atsiliepimą.

Siuntos nelaukiau, todėl nustebau gavęs SMS ir laišką su skambia antrašte “SIUNTOS24 siunta paruošta atsiėmimui!” ir vos ne grasinimais, kad turiu skubiai pasiimti, nes teks primokėti už saugojimą (“Nepamirškite, kad nemokamai siunta saugojama tik vieną para, kitos dvi paros apmokestinamos paslaugos taisyklėse nurodytu dydžiu.” - rašybos klaidos buvo laiške :) ).

Nuvažiavau iki terminalo, lauke lyja, šlapiam ekrane dega užrašas “JAU VEIKIA!”. Stoviu, žiūriu… o tai kaip atsiimti? Turiu du PIN kodus, apačioj skaičių klaviatūra, bandau vesti - nulis reakcijos. Parodyta, įdėkite kortelę… Galvoju, nu gal iškart prašo kortelės, bandau - visvien nieko. Viršuje užklijuotas lipdukas su labai stilizuota piktograma, kuriame parodyta, kad atsiėmimui kažką spausti.

Įšokau į internetą, susiradau paslaugos instrukciją - “Terminale pasirinkite "Atsiimti siuntą”“. Tik tada toptelėjo, kad tas šlapias ekranas pasirodo yra jautrus lietimui. Palietus atsirado mygtukas atsiimti, ir tada jau pavyko suvesti kodus ir atsiimti siuntą.

Reziumė: nežinau, ar aš čia senstu, ar tikrai taip prastai padaryta, bet kažkaip galvoju, kad jeigu man sunkiai sekėsi, tai ką darys bobutė gavusi siuntą iš anūkėlės? Nėra jokio pagalbos telefono, o dar ir siuntos po trijų dienų grąžinamos siuntėjui, o po vienos dienos papildomai apmokestinamos…

— Papildymas sulaukus komentarų socialiniame tinkle Google+ —

Visa esmė yra tokia, kad aš pats turiu elektroninę parduotuvę ir kartais siunčiu siuntas per LP, nes klientai pageidauja (pigu, nereikia būti namuose ir laukti kurjerio, ir t.t.). Visos kitos mano siuntos iškeliauja per DPD, nes dėl visų kitų kurjerių tarnybų teko klausytis neigiamų atsiliepimų iš klientų.

Pats gavau pasiūlymą iš Siuntos24, todėl labai smagu, kad teko pačiam išmėginti jų siūlomą paslaugą. Nekreipkime dėmesio į tai, kad jų paslaugos yra gerokai brangesnės už per paštą siunčiamus siuntinius (apsimoka tik tuomet, kai siunti šviną, nes paštu už svorį sumokėsi daug, o čia neskaičiuojama). Bet jeigu mano klientas gaus tokią siuntą ir bus papildomai apmokestintas, nes greitai nenulėks atsiimti, kas gaus neigiamus atsiliepimus? Jeigu klientas nuvažiuos iki terminalo ir nesugebės atsiimti, kas liks kaltas, kas turės jiems aiškinti telefonu, kaip elgtis? O dar jeigu siunta grįš man, tai kas turės mokėti už pakartotinį persiuntimą ar banko mokesčius, už pinigų grąžinimą? Kažkodėl labai įtariu, kad aš.

Tiems, kas sako, kad skaito instrukcijas prieš pradėdami naudotis kažkuo - užjaučiu. Gerai sukurtas daiktas turi būti aiškus tą pačią sekundę, kai juo bandai naudotis. Pasižiūrėkite į Apple produkciją! Kas šiais laikais turi laiko gaišti ir skaityti viską iš eilės? Svarbiausia, kad būtų užtekę tame pačiame ekrane parodyti lietimo piktogramą arba iškart ten uždegti mygtukus "Išsiųsti siuntą” ir “Atsiimti siuntą”. Be to, nesupratęs, ką daryti, pats ir bandžiau skaityti instrukciją (http://www.siuntos24.lt/Kas-yra-Siuntos24/Naudojimosi-instrukcijos.html). Pirmi du žingsniai išvis nereikalingi ir tėra laiko gaišimas, o trečiasis nurodo “Terminale pasirinkite "Atsiimti siuntą”“. Bandžiau! Visvien neaišku, kaip. Apie liečiamą ekraną užsimenama tik apačioje, o ne prie išvardintos veiksmų sekos, kuri be šios informacijos tampa bereikšmė.

Taip, čia tikriausiai kalti mūsų bankomatai, kuriuose visur yra mygtukai šalia ekrano, ir jais pasirenkamos funkcijos. Taip, ateityje vis daugės liečiamų ekranų, bet negi sunku tvarkingai informuoti žmones?

Gipsas

Šiandien pavyko nusipirkti gipso plokštes sienoms. Pirkau UAB “Lemora”, nupirkau 40 lapų “Norgips” 12.5mm, 3.0mx1.2m, kurių, pagal mano skaičiavimus, turėtų beveik užtekti visoms sienoms. Žinau, kad šiek tiek trūks, bet nenorėjau prisipirkti per daug, geriau nupirksiu papildomai, kai jau bus susuktas visas, kurį nupirkau šiandien.

Atvažiavus paimti plokščių truputį nustebino sandėlininko klausimas - o su kuo jūs paimsit 40 lapų? Pasirodo, mano kaip ne statybininko žinios apie statybinių medžiagų svorį - kuklios: dabar paieškojęs internete supratau, kad pervežėm maždaug 1.3 tonos. Ne veltui autobusiukas pakrovus pasėdo žemyn :)

Padariau išvadą, kad elektriniai keltuvai yra velniškai galingas daiktas: tas mano plokštes vienas-du ir pakrovė. Tačiau žinoma, smagiausia dalis buvo plokštes išsikrauti: su tėčiu neblogai paplušėjome.

Niekaip nesuprantu, ar mano garažo vartai yra tokie prasti, ar juos vis kas nors pabando palaupyti: nors per tris metus jie jau remontuoti tris (!) kartus, vienas iš jų - prieš gerą mėnesį, vartai jau ir vėl nebeužsidaro tiksliai, norint užstumti skląstį vartus reikia lupti į save. Vartų bėgelis taip įdomiai sulinkęs, tarsi vartai būtų buvę tempti į lauką… Noriu tikėti, kad tai ne vagys - nors didelio turto viduje ir nėra, bet jo ten vis daugėja, ir nesinorėtų nieko prarasti…

Na, o šiandien plytelių klijuotojai labai pradžiugino pranešę, kad mano katilinę galės išklijuoti “gal po trijų savaičių”. Jau nekalbu apie tai, kaip reikės klijuoti nešildomame name, bet bijau, kad po mėnesio be šildymo katilo vamzdynui bus šakės. Reikia įsigyti termometrą, kad žinočiau, kada jau imti pirmą pasitaikiusį meistrą iš gatvės :) Duok Dieve šiltus orus, o aš per tą laiką ieškau alternatyvių meistrų, kurie apsiimtų nedidelį, bet labai bjaurų plotą (vamzdžiai, kampai ir kitokia velniava).

Vėdinimas

Ilgokai dėl mano kelionių užsistovėję darbai įgauna turbo pagreitį, labiausiai dėl to, kad oras sparčiai vėsta ir vis labiau kyla panika dėl vis dar nepradėtos įrenginėti katilinės.

Vakar ir šiandien name darbavosi kondicionierių meistrai iš Telepaslaugos. Buvo pjaustomos sienos ir vedžiojami vamdzeliai kondicionavimo sistemai (3 kondicionieriai antrame aukšte ir vienas pirmame - kiekviename iš gyvenamų kambarių po vieną).

Kondicionieriai iš dalies yra prabangos prekė, apie kurią išgirdę aplinkiniai kraipė galvas ir nepatikliai klausinėjo, “ar tau to reikia?” :) Tiesą pasakius, ilgai ir pats abejojau, bet pasekiau brolio pavyzdžiu, kuris darydamas pirmąjį remontą savo kotedže įsirengė identišką kondicionavimo sistemą. Kondicionierių privalumas yra tas, kad jais galima ne tik vėdintis, bet ir šildytis, todėl žiemos pradžioje ir pavasarį galima nesunkiai pakelti temperatūrą ir ją palaikyti pastovią, nesikankinant su kieto kuro katilu ir neleidžiant pinigų pro kaminą, kai tereikia vos vos pašildyti patalpas.

Turiu pasakyti, kad dar neteko matyti taip švariai dirbančių statybininkų. Nemačiau, kaip vyko visas procesas, tačiau nuvažiavus po pirmosios dienos, pamačius išpjaustytas sienas ir neradus nė dulkelės buvo neįtikėtinai malonu:

image
image

Visos skylės buvo švariai išpjautos, išvengiant sienose paslėptų laidų pažeidimo (buvo nupjautas vienas vienintelis “atsiskyrėlis” laidas, tačiau ir jį iškart sutvarkė). Skylės į lauką ir tarp blokų - išgręžtos, negriaunant nė milimetro daugiau, negu reikia.

Galiu šiuos vyrus drąsiai rekomenduoti: nors kaina ir tikrai nėra pati žemiausia, bet derėtis galima, o darbų kokybė - nepriekaištinga.

Dar keletas foto pasigrožėjimui:

image
image
image
image
image

Dar šiandien pavyko nupirkti 7m2 plytelių katilinės grindims:

image

Tai lenkiškos pirmos rūšies 8mm storio akmens masės plytelės su slidžiu paviršiumi, kuris, mano manymu, gerai tiks valymui. Be to, nupirkau keletu plytelių daugiau, nes katilinė yra jautri zona: gali kristi malkos, svyruoti temperatūra ir panašiai, todėl turėti keletą atsarginių neturėtų pakenkti. Be to, nemažai plytelių teks pjaustyti ir gręžti skyles, todėl dar yra rizika jas sugadinti. Nors katilinė ir nėra toks kambarys, kuriame svarbu idealus grožis, bet gal geriau apsidrausti :)

Rytoj, tikiuosi, pavyks atsivežti gipsą sienoms (riboja darbe esančio krovininio automobilio užimtumas), ir galbūt kažką suderinsiu su meistru, kuris klijuos plyteles. Kai tik plytelės bus ant grindų, ateis metas šildymo katilui.

Kaip būtų gerai viską padaryti per artimiausias 7-8 dienas, bet per daug vilčių nededu…

Support
Basic v1.1.2 (check for updates)